Archive for November 22nd, 2011

November 22, 2011

Įsigaliojo žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai

Kasmet Europos valstybių valdžios įstaigos išleidžia apie 16 proc. ES bendrojo vidaus produkto pirkdamos prekes (baldus, biuro įrangą, transporto priemones), paslaugas (valymo, viešojo maitinimo, pastatų priežiūros) ar darbus. Jais galima net suformuoti šalių gamybos ir vartojimo tendencijas, pavyzdžiui, sukurti arba išplėsti mažiau aplinkai kenkiančių produktų bei paslaugų rinkas ir taip paskatinti bendroves kurti aplinkosaugines technologijas. Remdamasi Europos Sąjungos valstybių patirtimi, neseniai žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus patvirtino ir Lietuva.

PARENGĖ PAGAL ES BENDRUOSIUS KRITERIJUS

 Pagal aplinkosauginius kriterijus vykdomiems žaliesiems pirkimams Europos Sąjunga dėmesį skiria jau dešimtmetį. Tarptautiniu mastu jie pirmą kartą buvo paminėti 2002 metais per Johanesburge vykusį pasaulio valstybių vadovų susitikimą. Po 2 metų buvo priimtos dvi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos – dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ir dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo. Jos nurodo galimybes įtraukti aplinkosaugos reikmes į technines specifikacijas, atrankos ir sutarčių sudarymo kriterijus bei sutarties vykdymo sąlygas. Didėjant žaliųjų pirkimų skaičiui ES šalyse, siekiant, kad nebūtų iškreipta bendroji rinka ir nemažėtų ES konkurencija, buvo sukurti bendrieji žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai. Jais remiantis tokių pirkimų kriterijai parengti ir Lietuvoje. Daugiau skaityk ČIA>

Advertisements
November 22, 2011

Kaunas bando saulę

„Žaliosios“ technologijos vis drąsiau bandomos ir Lietuvoje. Neseniai Kaune pradėjo veikti bendrovės „Kauno energija“ demonstracinis saulės kolektorių panaudojimo šilumai gaminti įrenginys, kuriuo siekiama įvertinti saulės energijos ir šilumos siurblių panaudojimo bendrovės valdomoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje galimybes. Kaune ką tik paleistą demonstracinį saulės kolektorių panaudojimo šilumai gaminti įrenginį sudaro didelio efektyvumo saulės kolektorių komplektas iš 12 elementų, kurių bendroji galia yra 20,4 kW, akumuliaciniai vandens šildytuvai bei kita įranga. Saulės kolektoriai sumontuoti ant vieno iš AB „Kauno energija“ priklausančių pastatų stogo, o vandens šildytuvai bei kita įranga – pastato šilumos punkte. Kolektoriuose sukaupta saulės energija bus panaudojama karštam vandeniui pastate ruošti. Naujoji sistema sujungta su jau esančiais šilumos punkto įrenginiais. Daugiau – ČIA>

 

November 22, 2011

Saulės tiltas Londone

Karalienės Viktorijos laikų Blackfriars tiltas per Temzę Londone greitai taps ne tik modernia geležinkelio stotimi, bet ir našia saulės elektrine. Tai bus didžiausias pasaulio „saulės tiltas“, o jo stogą puoš net 4.400 saulės baterijų panelių. Ant 1886 metais Londone pastatyto tiltas per Temzę šiuo metu statoma nauja Blackfriarsgeležinkelio stotis. Po rekonstrukcijos moderni stotis  galės per valandą aptarnauti iki 24 traukinių, tačiau dar įdomiau, kad ji veiks ir kaip pažangi saulės elektrinė – šis istorinis statinys jau dengiamas įspūdingu 6.000 m² ploto „saulės stogu“. Daugiau skaityk ČIA>

 


November 22, 2011

Universitetas iš šiaudų

Pas mus dar nežiūrima rimtai į ekologijos entuziastus, propaguojančiais šiaudinių namų statybą. Vakaruose jau senokai šios medžiagos galimybes architektūroje žvalgomos ir profesionaliai. Britų architektūrinės firmos „Make Architects“ kolektyvas šiaudų technologiją pritaikė 4 aukštų Notingemo universiteto Veterinarijos ir medicinos mokslų mokyklai. Tai didžiausias šiaudų namas Didžiojoje Britanijoje. Daugiau skaityk ČIA>

 


November 22, 2011

Šiuolaikinio industrializuoto pasaulio metafora parodų salėje

Šiuolaikinių skulptorių neriboja ne tik formos reikalavimai, bet ir medžiagų pasirinkimas. Vis labiau į šią tradicinę meno sritį skverbiasi ir ekologiškojo meno idėjos, kai kuriama iš perdirbtų ar panaudotų medžiagų, elementų, detalių. PILOTAS.LT neseniai rašė apie suomių skulptorę M.Äkkijyrkkä, kuri kuria iš jau „atidirbusių“ automobilių dalių bei komponentų. Korėjietis Seo Youngas Deokas (Seo Young Deok) kūrybai naudoja dar egzotiškesnę medžiagą – senas dviračių grandines.  Daugiau skaityk ir žiūrėk ČIA>