Įsigaliojo žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai

Kasmet Europos valstybių valdžios įstaigos išleidžia apie 16 proc. ES bendrojo vidaus produkto pirkdamos prekes (baldus, biuro įrangą, transporto priemones), paslaugas (valymo, viešojo maitinimo, pastatų priežiūros) ar darbus. Jais galima net suformuoti šalių gamybos ir vartojimo tendencijas, pavyzdžiui, sukurti arba išplėsti mažiau aplinkai kenkiančių produktų bei paslaugų rinkas ir taip paskatinti bendroves kurti aplinkosaugines technologijas. Remdamasi Europos Sąjungos valstybių patirtimi, neseniai žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus patvirtino ir Lietuva.

PARENGĖ PAGAL ES BENDRUOSIUS KRITERIJUS

 Pagal aplinkosauginius kriterijus vykdomiems žaliesiems pirkimams Europos Sąjunga dėmesį skiria jau dešimtmetį. Tarptautiniu mastu jie pirmą kartą buvo paminėti 2002 metais per Johanesburge vykusį pasaulio valstybių vadovų susitikimą. Po 2 metų buvo priimtos dvi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos – dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ir dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo. Jos nurodo galimybes įtraukti aplinkosaugos reikmes į technines specifikacijas, atrankos ir sutarčių sudarymo kriterijus bei sutarties vykdymo sąlygas. Didėjant žaliųjų pirkimų skaičiui ES šalyse, siekiant, kad nebūtų iškreipta bendroji rinka ir nemažėtų ES konkurencija, buvo sukurti bendrieji žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai. Jais remiantis tokių pirkimų kriterijai parengti ir Lietuvoje. Daugiau skaityk ČIA>

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: